Kodėl Italijos brošiūros klaidina
Daugelis Europos pergolių gamintojų skelbiasi A klasės atsparumu vėjui — 28 m/s. Šis skaičius gaunamas bandymais Šiaurės Italijos lygumose, kur vidutinis vasaros vėjas siekia 12 m/s. Pabaltijyje situacija kitokia: rugsėjo audros virš Kuršių nerijos reguliariai pasiekia 30 m/s, o atvirojo Baltijos pajūrio gūsiai siekia 36–40 m/s. A klasės pergolė tokiomis sąlygomis tampa rizikos faktoriumi — ne sprendimu.
Sniego apkrova — Aukštaitijos realybė
Standartinė ES pergolė projektuojama 120 kg/m² sniego apkrovai. Lietuvos rytuose žiemos kupinos 250 kg/m² šlapio sniego pikų. Pergolė, kuri tinka Veronai, Aukštaitijoje gali deformuotis per vieną sezoną. Helmar konstrukcija skaičiuojama 250 kg/m² — su atsarga viršum normatyvo.
Druskinis rūkas — Klaipėdos faktorius
Pajūrio zonose oras nuolat prisotintas druskos. Standartiniai milteliniai dažai pradeda korodaroti per 3–4 metus. Dvigubas miltelinis sluoksnis su Qualicoat sertifikacija išlaiko be korozijos 10+ metų net Klaipėdos uoste. Kiekvienos pergolės paviršius dažomas prieš ir po surinkimo — jungtys irgi padengtos.
Ką tai reiškia užsakovui
Pabaltijo klimatas reikalauja kitokios specifikacijos negu Pietų Europa. A4 vėjo klasė (36 m/s), 250 kg/m² sniego apkrova, dvigubas Qualicoat dažymas, EN 13561 sertifikacija — tai ne marketingo punktai, o praktinė atsakomybė už pergolę, kuri stovės du dešimtmečius. Vienetinė kaina dėl to didesnė. Eksploatacijos kaina per 20 metų — mažesnė.
